2016-05-16, prim.lt
- Kaip kilo idėja kurti savo teatrą?
- Idėją kurti savo teatrą brandinome kone
ketverius metus, kol galiausiai ryžomės žengti pirmąjį žingsnį. Ir štai dabar
mes jau baigiame antrąjį sezoną, neseniai pristatėme antrąjį spektaklį, o
vasarą kursime ir trečiąjį. Prieš pradėdami šią veiklą ne vienerius metus
koncertavome su savo grupe „Šerkšno tyla“. Pastebėjome, kad kai kurios „Šerkšno
tylos“ dainos prikaustydavo vaikų dėmesį, jie labai noriai mūsų klausydavosi.
Organiškai kilo mintis pamėginti sukurti ryškų interaktyvų spektaklį vaikams,
juolab žmona Judita Šmitaitė-Laurinavičienė visą vaikystę, o vėliau ir paauglystę
praleido scenoje – vaidino mamos Irenos Šmitienės režisuojamuose spektakliuose.
Ši patirtis buvo nemenka atspirtis, akstinas ir kibirkštis „Nieko sau teatrui“.
Ne vieni draugai, pažįstami ragino greičiau išdrįsti pradėti įgyvendinti idėją.
Kaip tik tuo metu jau buvau parašęs eilėraščių ciklą vaikams „Afrika“ (apie
Afrikos gyvūnus), kuris ir tapo pirmojo mūsų spektaklio tokiu pačiu pavadinimu
ašimi, aplink kurią vėliau formavosi ir brendo pirmasis „Nieko sau teatras!“ scenos
kūrinys.
- Kodėl „nieko sau“?
- Nes viskas Jums, mažieji bičiuliai! Be to, mes
skleidžiame geros nuotaikos užkratą ir tikimės, kad vaikai su tėveliais po
pasirodymų džiaugsmingai sušuks „Nieko sau!“ , o jei ir nesušuks, tai ši mintis
kirbės jų viduje.
- Į kokią auditoriją jis orientuotas?
- Teatras orientuotas į 3-9 metų vaikų auditoriją,
bet mūsų spektakliai pritaikomi ir kiek vyresniems ar kiek jaunesniems
žiūrovams. Taip pat visiems suaugusiems, kurių širdyse betoniniais luitais
neužversti tyros vaikystės daigeliai. Kadangi sakoma, jog senatvėje pradedama
vaikėti (turbūt taip grįžtama prie asmenybės ištakų?), tad mūsų pasirodymai
turėtų džiuginti ir tuos žmones, kurie riešutų savo dantimis seniai
nebegliaudo.
