Bebrandindami 4-5 spektaklius metai po metų keliavome po visą Vilnių, po Kauną, Panevėžį, Druskininkus, Birštoną ir kitas vietas. Būta įvairiausių nuotykių, sėkmių ir nesėkmių, kuriozinių situacijų. Teko vaidinti vaikų pilnose salėse, parkuose, aikštėse, miškuose, ežerų paktantėse, beveik salose ir ant stogo, beprotiškai kepinant saulei ir kone uraganiniam vėjui pučiant į veidus, kai net keliems žmonėms reikėjo laikyti širmą, kad ji nenuskristų į dangų.
2022 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis
„Nieko sau“ teatro (atsi)sveikinimo laiškas
Visų pirma, su rugsėjo 1-ąja visus! Mums ši data dar svarbi ir tuo, kad 2014-ųjų metų
rugsėjo pirmąją dieną po ilgų svarstymų ir dvejonių pradėjome „Nieko sau“
teatro veiklą. Šiandien gi jau galime užrašyti tokius skaičius 2014-2020. Tiek
gyvavo mūsų brangintas ir puoselėtas teatras vaikams. Pradėjome labai kukliai (nuo
kelių lėlių ir afrikietiško būgnelio), kiek leido mūsų dviejų jėgos, kasdien
vis iš širdies viską tobulinome: siuvome vis naujas originalias lėles,
kostiumus, dekoracijas (čia mums nepamainomai talkino siuvėja Jolanta
Kanapienienė), pirkome vis naujus įdomesnius muzikos instrumentus, įgarsinimo
aparatūrą, kaip bepročiai sukiojomės ūkinių prekių ir kitokiose parduotuvėse,
ieškodami paprastų daiktų, kuriuos nepaprastai bandėme pritaikyti
interaktyviuose spektakliuose, siekdami lavinti vaikų vaizduotę. Kol galiausiai
rekvizitas nebetilpo į didelį vienatūrį automobilį.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)