– Kodėl išleidęs eilėraščių ir prozos knygas suaugusiesiems jūs sugalvojote
rašyti vaikams? Kada pasirodys jūsų knyga ir kaip ji vadinsis?
– Visų
pirma galbūt dėl to, kad vieną dieną staiga pajutau, jog pavargau būti suaugęs,
o ir tasai giluminis vaikas iš manęs niekur niekada nebuvo išėjęs. Tada
paklausiau vidinio vaiko: „Ar tu moki rašyti?“ Jis pagūžčiojo pečiais, o aš
padrąsindamas tariau: „Imk parkerį ir pamėgink!“ Pirmoji eilėraščių vaikams
knyga dienos šviesą turėtų išvysti ateinančiais metais. Ji vadinsis „Afrika“.
Lygiai taip pat, kaip ir mūsų su žmona įkurtos teatro vaikams studijos „Nieko
sau teatras!“ spektaklis apie broliuko Pufo ir sesutės Ufės nuotykius karštajame
žemyne.
– Jūsų eilėraščiai apie gyvūnus – o
pats ar mylite gyvūnus, gal kokį nors auginate? Kokie gyvūnai jums labiausiai
patinka?
– Taip, gyvūnus aš myliu. Dažnai
mėgstu užkalbinti kieme gyvenantį juodą katiną su auksiniu uodegos galiuku,
pasikalbu ir su šunimis, ir su paukščiais, o kartais net ir su musėmis ar
vorais. Jie papasakoja kur kas įdomesnių dalykų nei televizorius ar radijas.
Visai neseniai į mūsų namus atšuoliavo du degu graužikėliai, kurių gimtinė yra
Pietų Amerika. Vaikystėje mes šiuos į sumažintus triušius ar voveres panašius
peliukus vadindavome šokliukais. Beje, jie taip pat dalyvaus mūsų
spektakliuose, taps aktoriais. Man patinka įvairiausi gyvūnai, tačiau itin žavi
juokingai į žmones panašūs pingvinai ir beždžionės. Į žirafą vien pasižiūrėjus
ima gamintis vitaminas C.
