Aš dar mažas buvau, mažutėlis,
Kai jie bandė pasverti mane,
Ant svarstyklių vos koją užkėlęs,
Jas iš karto sulaužiau... ar ne?
Ir supyko tuomet sanitarai:
„Ei, nevėkšla, tu tikras dramblys!“
Dramblio ašaros tėčiui ir mamai…
Na, neširskite, mažas dar jis.
Pr. Mano ausys – didžiulės vėduoklės,
Nebereikia nė jokio pavėsio.
Aš dramblys, juk tikrai ne vaiduoklis –
Atgaivinsiu tave kiek galėsiu…
O dabar gal ne toks jau ir mažas –
Šokinėkit, nuprausiu visus,
Ne straublys čia, gi tikras fontanas!
Jo pavydi net karštas dangus.
Žirafa štai jau draugė sukluso,
Gal straubliu pakutenti jai ausį?
Kaip smagu toje Afrikoj mūsų!
Ką čia dar jums iškrėtus, žvalgausi...
Pr. Mano ausys – didžiulės vėduoklės,
Nebereikia nė jokio pavėsio.
Aš dramblys, juk tikrai ne vaiduoklis –
Atgaivinsiu tave kiek galėsiu…
Nerijus Laurinavičius (iš ciklo „Afrika“).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą