„Nieko sau teatras!“ daina „Jūrų vėplys“ (tekstas)

Tyliai mintija ledo lytis:

Kas ant kranto išdribęs tenai –

Ar tiktai ne jūrų vėplys?

Vos kruta, vos spirias lėtai…

Toks ilgas kaip limuzinas

Ir sveria nelyg autobusas,

Pingvinai aplink vis mankštinas,

O jis vien tik pučia į ūsus!

Pr. Aš – atvėpęs jūrų vėplys,

Man labiausiai patinka miegoti.

Nesvarbu, ar diena, ar naktis,

Vis augu ir augu į plotį.

Išalkęs užkandu moliuskų,

Pasižiovauju vėlgi ramiai

Ir jūros bučiuojamas druskų

Patenkintas snaudžiu, vaikai,

Ar žinote, ką aš sapnuoju?

Gal žėrinčią Šiaurės pašvaistę,

Aštuonkojį su trisdešimt kojų,

Kaip lobius gelmių jis iššvaistė.

Gal ryklį, prarijusį saulę,

Ar lokį, geriantį girą...

Pasuki truputį makaulę,

O snaigės lai sminga į tylą!

Pr. Aš – atvėpęs jūrų vėplys,

Man labiausiai patinka miegoti.

Nesvarbu, ar diena, ar naktis,

Vis augu ir augu į plotį.

Nerijus Laurinavičius (iš ciklo „Arktis ir Antarktida“).